Naujienos

„Aš geresnio porininko, nei mano tėtis, niekada neturėsiu.“ – pokalbį pradeda troleibuso vairuotojas Artūras Motorinas Jo tėtis Viktoras troleibusą vairuoja jau 47 metus, o pats Artūras prie šios transporto priemonės vairo sėdo 2012 metais.

„Vaikystėje buvau kiečiausias vaikas kieme. Didžiausia pramoga būdavo su tėčiu nuo Antakalnio važiuoti iki Savanorių prospekto, ten susitikti su pusbroliu ir vakarop atgal su tėčiu grįžti į parką“, – prisimena Artūras ir juokauja, kad pašaukimas būti vairuotojais ir mylėti šį darbą jiems su tėčiu užkoduotas Motorinų pavardėje.

Paklaustas, kokios tėčio savybės Artūrą žavi labiausiai, jis ilgai nedvejodamas išskiria pareigingumą, gerą humoro jausmą ir ypač didelį rūpestingumą, tiesa, priduria, kad to rūpesčio galėtų būti mažiau: „Vairuoju troleibusą jau 7 metus, tačiau dar ir dabar sulaukiu tėčio pastabų dėl to, ką, galbūt, darau ne taip ir ką, jo manymu, turėčiau daryti kitaip“, – šypsosi Artūras. „Tėtis mane išmokė, kad privalu mylėti savo transporto priemonę ir besąlygiškai gerbti porininką, su kuriuo daliniesi kabina. Abu suprantame, kad troleibusas – tai įrankis, kurio dėka užsidirbame atlyginimą, tai kaip gali jo nevertinti ir neprižiūrėti?“.

Nors puikaus vairuotojo pavyzdį Artūras turi nuo pat vaikystės, iš pradžių jis buvo pasirinkęs kitą profesiją ir ilgą laiką žinias gilino prekybos srityje. „Pieš 7 metus man paskambinęs tėtis pasakė, kad renkama nauja vairuotojų grupė ir pasiūlė pabandyti. Džiaugiuosi, kad tėčio paskatintas, atradau troleibuso vairuotojo profesiją, kuri nesiliauja manęs žavėti“, – sako Artūras ir priduria, kad nepaisant stresinių situacijų, kurias kartais patiria vairuodamas, jis yra visiškai patenkintas savo pasirinkimu.

Tėvo dienos proga Artūras visiems tėčiams, o ypač savajam, linki stiprios sveikatos ir kantrybės auginant ateities kartas. „Taip pat norėčiau palinkėti pagarbos vienas kitam kelyje. Tikiu, kad tėčiai galėtų tapti geriausiu vairavimo pavyzdžiu būsimiems vairuotojams: sūnums ir dukroms“, – priduria Artūras.